Mokiniai praktiškai pažino senąsias kulinarines tradicijas, jas derindami su mėgstamų patiekalų gaminimu: ant lauko ugniakuro kepė čirvinius blynus, specialioje keptuvėje – bulves, gamino mielines bandeles, žagarėlius, dzūkiškus šližikus, autentiškoje senovinėje krosnyje kepė picas, o senoviniame kaimiškame pečiuje – bulvines bandas. Visi kartu ragavo savo pagamintus patiekalus, gėrė kvapnią žolelių arbatą ir dalijosi įspūdžiais. Edukatorės Ritos Gegužienės vedamoje keramikos edukacijoje mokiniai susipažino su molio savybėmis ir jo panaudojimu lietuvių buityje bei mene, formavo ir dekoravo savo dirbinius, lavino vaizduotę, kruopštumą ir patyrė kūrybos džiaugsmą.

Projektas sudarė sąlygas per patirtines, kūrybines ir pažintines veiklas ugdyti vaikų socialines, emocines ir kultūrines kompetencijas, stiprinti jų kūrybiškumą, saviraišką, tautinę bei pilietinę savimonę. Įtraukioje, bendradarbiavimu ir pagarba grįstoje aplinkoje kiekvienas vaikas galėjo aktyviai dalyvauti, atskleisti savo gebėjimus, atrasti stipriąsias puses, patirti sėkmę ir bendrystę. Gyvas Dzūkijos kultūros paveldo pažinimas praturtino vaikų laisvalaikį, sustiprino jų ryšį su gimtuoju kraštu ir padėjo suvokti, kad tradicijos – tai gyva, žmones ir kartas jungianti vertybė.

Socialinė pedagogė A. Kazlauskaitė-Vainickienė