Šventinė popietė „Šv. Liucija, ŠVIESOS DIENA“

Alytaus r. Pivašiūnų gimnazijos etnokultūros būrelio (1-4 kl.) mokiniai, nešini pačių pasigamintais žibintais, atskubėjo į šventinę popietę.
Gruodžio 13-toji – tai Šviesos diena, Šv. Liucijos vardadienis. Pasišviesdama žibintu, slapta, Liucija į katakombas nešė maistą romėnų persekiojamiems krikščionims. Ji neišsižadėjo krikščionybės, nors buvo grasinama atiduoti ją į gėdos namus, buvo deginama ugnimi, žudoma kalaviju. Taip nukankintoji Liucija tapo krikščioniškuoju šviesos simboliu.
Šios šventės metu renkama mergina, kuri tampa Liucija, ir jai ant galvos uždedama karūna su degančiomis žvakėmis. Išrinktoji Liucija su šia karūna eina procesijos priešaky, lydima baltai apsirengusių merginų, o procesijos gale eina skrybėlėmis pasipuošę vaikinai.
Nuo Šv. Liucijos vakarai nebeilgėja, daugiau gali pailsėti ir žmogus. Vakarojama namuose, dirbami lengvesni darbai. Senovėje prie balanos, kokio smalingesnio, ilgai degančio kelmo nuoskilos – „ugnies mitulio“, žvakės, aliejinės lemputės. Todėl Šv. Liucijos simbolis – šviesos spingsulė. Jaunimas dainuodavo kalėdines dainas, eidavo ratelius, žaidimus.
Kitados šią dieną buvo atliekamos ir ugnies pagerbimo apeigos, prosenoviškos maldos namų ugnelei ir jos globėjai dievaitei Gabijai.
Nuo Šv. Liucijos dienos tinkamiausia proga užžiebti kalėdines žvakes ir girliandas. Kasdien ant palangės uždegti viena žvakele daugiau. Advento vainikų žvakes degti po vieną kas tris dienas.
Ir mes uždekime kalėdinę žvakelę, praskaidrinkime ilguosius vakarus.

Etnokultūros ir dailės vyresnioji mokytoja Janina Vasiliauskienė