 |
| Adresas: Mokyklos g. 3, Alytaus r., Pivašiūnų k., Pivašiūnų sen. LT-64482 LIETUVA Įstaigos kodas: 190245865 Tel.: (8 315) 29 331, (8 315) 29 332 Fax,: (8 315) 29 303 El. paštas: pivasiunugimnazija@gmail.com |
| 1. | 8.30 | – | 9.15 |
| 2. | 9.25 | – | 10.10 |
| 3. | 10.20 | – | 11.05 |
| 4. | 11.25 | – | 12.10 |
| 5. | 12.25 | – | 13.10 |
| 6. | 13.20 | – | 14.05 |
| 7. | 14.15 | – | 15.00 |
| 8. | 15.10 | – | 15.55 |
 |
Čia mano gimtinė ir namaiGimtieji namai – tai šeimos židinys. Atsigręžkime į savo praeitį. Senovės lietuvių gyvenamasis namas buvo suręstas iš gulsčių rąstų. Jis turėjo mažus langelius per kuriuos į vidų patekdavo šviesa ir laukan išeidavo dūmai. Namo viduje buvo įrengta ugniavietė – židinys. Apie jį sukosi visas šeimos gyvenimas. Išvedus dūmtraukį, patalpų pagausėjo, atsirado kamara, seklyčia, priemenė. Ne mažiau svarbios šeimos tradicijose yra pirtys. Čia ne tik prausėsi, džiovino javus, bet ir atliko apeigas. Svarbiausia pirties vieta – židinys. Židinys ilgai išsaugojo simbolinę šeimos globėjų vietą. Seniau pirtyje moterys ir gimdydavo. Dzūkijoje buvo paprotys pirmą kartą marčiai einant praustis, neštis su savimi duonos ir juostą, kad padėtų šalia krosnies, auką šeimos židinio globėjams. Pasiturinčių ūkininkų namų architektūra darėsi sudėtingesnė ir puošnesnė. Puošybos elementai susiję su senąja liaudies pasaulėjauta, baltiškos kilmės simboliais (geometriniai ornamentai, dangaus kūnų, augalų, gyvūnų ženklai). Jie turėjo šeimininkams suteikti sėkmę ir gerovę. Daug dėmesio buvo skiriama langų ir durų puošybai. Supažindinant mokinius su gimtine, namais ir šeimos tradicijomis, Pivašiūnų gimnazijos etnokultūros būrelio (1 kl. mok.) nariai dalyvavo išvykoje prie seno ūkininko namo. Vaikai sužinojo, kaip seniau gyveno žmonės, aptarė savo gimtojo kaimo vietovę, pasigrožėjo išlikusia senovinio namo langų puošyba ir piešė savo namus. Etnokultūros ir dailės vyresnioji mokytoja Janina Vasiliauskienė
|
