„VELYKŲ STEBUKLAI“

Per pievą, per lauką, per ošiančią girią
Velykos kaip paukštė giedodama skris,
O viskas, kas rudenį buvo numirę,
Vėl augti, žydėti ir džiaugtis atgims.

Atgimusi gamta dovanoja pačią gražiausią pavasario šventę – Šventas Velykas. Tai viena seniausių lietuvių tradicinių švenčių, gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, kuri buvo bene labiausiai laukiama jaunimo ir vaikų. 

Ta proga mokytojos A. Kazlauskaitė-Vainickienė ir R. Zajančkauskienė vedė 3, 5 klasių ir paigintos dienos grupės mokiniams užsiėmimus, kurių metu visi skaitė tekstus, žiūrėjo edukacinius filmus apie šv. Velykų tradicijas ir papročius Lietuvoje, praktiškai išmėgino savo jėgas ornamentikoje ir įvairiais ornamentais margino margučius, gamino atvirukus, klausė velykinių dainų bei mokėsi žaidimų.

„Velykų stebuklas“ - šiuos žodžius vaikas girdi kiekvienais metais ir šeimoje, ir mokykloje, ir iš televizijos, tačiau toli gražu ne kiekvienas supranta, ką jie iš tikro reiškia. Užsiėmimų metu mokytojos vaikams atskleidė, kad Velykų metas iš tiesų reiškia patį didžiausią pasaulyje stebuklą, gerąjį stebuklą, ir jis pirmiausiai matomas gamtoje. Išėję pasivaikščioti po mokyklos kiemą stebėjo bundančią gamtą, t. y. kaip traukiasi įšalas, ima žaliuoti žolytė, lįsti gėlytės, daigeliai, o plikos medžių šakos leidžia lapelius ir visa aplinkui prisikelia.  

Šie užsiėmimai visiems dalyviams suteikė labai daug džiaugsmo ir neužmirštamų malonių emocijų.

Pailgintos dienos grupės auklėtoja A. Kazlauskaitė-Vainickienė

01/13