Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimas

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
Nesvarstydami kodėl ir kam,
Jeigu šita žemė kam priklauso,
Tai pirmiausiai, žinoma, vaikams!
Mes gi tie, kurie jų laukia…
Laukdavo ir lauks visais laikas!
Tik su jais mes jaučiamės suaugę,
O vieni mes irgi kaip vaikai.
                             J. Marcinkevičius

Vaikystė ir vasara – vieni iš nuostabiausių ir įsimintiniausių žmogaus gyvenimo tarpsnių, kurie nubėgdami į praeitį palieka džiaugsmą, nerūpestingumą. Vasaros pradžia visuomet atkeliauja su visame pasaulyje švenčiama Tarptautine vaikų gynimo diena, kurios metu primenama, kad būtina saugoti ir gerbti mažuosius gyventojus.

Šį nuostabų Birželio 1-osios vasaros rytą, Pivašiūnų gimnazijos 3 ir 4 klasės mokiniai su mokytojomis Daiva Ambrasiene ir Jurgita Česoniene buvo pakviesti į Alytaus raj. Mikalavo bendruomenės namus paminėti vaikų gynimo dienos. Skambant nuotaikingai muzikai, su blynais ir kakava, mus pasitiko Mikalavo bendruomenės bibliotekininkė Renata Stanevičienė ir darbuotoja Edita Babravičienė. Pasivaišinę, vaikai su mokytojomis „kibo“ į darbus – gamino, puošė aitvarus, sportavo, piešė. Užbaigus visus darbus, vaikams ir mokytojoms buvo didelė staigmena, kai netikėtai šventėje pasirodė rašytojos Astridos Lindgren entuziastingoji herojė „Pepė ilgakojinė“ (Rita Gegužienė) su savo geriausiu draugu meškinu - „Valiuku“. „Pepė“ vaikams buvo paruošusi daug klausimų, staigmenų, dovanėlių. Vėliau, buvome visi pakviesti paragauti Dzūkiškų „bandų“.

Šventės popietės akcentu tapo pačių vaikų pagamintų aitvarų skraidinimas su norais į orą. Vaikai krykštė, juokėsi, aktyviai žaidė. Geros emocijos, saulė ir grynas oras puiki kombinacija, kurios reikia siekiant palaikyti gerą sveikatą, bei padėti organizmui pasigaminti laimės hormonų. Vaikai – tai mūsų sparnai – jie privalo būti sveiki, stiprūs, kad mūsų gyvenimus pakylėtų, kad nuskraidintų mus ten, kur jau liestume viską jų rankomis ir pasaulį regėtume jų akimis: svajonėje, fantazijoje, pasakoje – ten galėtume būti laimingi. Žiūrėkime į vaikus taip, kaip žiūrima į medžius – su dėkingumu, nes tai palaima. Ypač tada, kai suprantame, kad vaiko laimė prasideda nuo šypsenos. Leiskime, jiems džiaugtis ir šypsotis.

Pradinių klasių mokytoja Jurgita Česonienė

1/2